Autografų dalybos užtruko daugiau nei tris valandas, tačiau V. Kernagis nesiskundė ir neprašė pertraukos. Su savo gerbėjais jis pašmaikštaudavo, o mažesniems net paglostydavo galvas. Pasak Vytauto, liga privertė jį atidžiau apsidairyti aplink ir pastebėti tuos dalykus, kurie atrodė savaime suprantami. „Dabar aš ėmiau vertinti žmones ir jų pagalbą“, - sakė jis.

„Esu tikrai laimingas, turiu dar daug planų. Kiekviena bėda stiprina žmogų. Stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko. Aš būsiu tas, kuris atlaikys. Nenoriu pasislėpti nuo žmonių ir dėkoju visiems atėjusiems. Tokio didžiulio būrio tikrai nesitikėjau“, - sakė V. Kernagis.

Tuomet maestro teigė, kad jo artimiausiuose planuose numatytas poilsis, poilsis ir dar kartą poilsis: grybavimas, knygų skaitymas, tiesiog pasivaikščiojimas po mišką. „Pažiūrėkite, kaip gražiai krinta lapai. Ypač šiandien, - sakė jis. - Daugelį dalykų mes vertiname kaip savaime suprantamą reiškinį, tačiau jie neprivalo būti“. Muzikos atlikėjas išdavė paslaptį, kad pirmiausia jis sugrįžęs namo nusipirks mikrobangų krosnelę, kuri sugedo ir atliks kitus namų ūkio darbus, kuriuos apleido. Liga neprivertė jo atsisakyti vieno žalingo įpročio - rūkymo. Tiesa, dabar jis neberūko paties stipriausio - raudono „Marlboro“, tik kartais patraukia keletą dūmų „sidabrinio“.

Autografų dalinimo dieną buvo parduota daugiau nei 200 albumo „Klasika” rinkinių.

V. Kernagis, gimęs 1951 m. gegužės 19 d. Vilniuje, buvo garsus lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos pradininkas Lietuvoje, atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas.

Kūrėjas mokėsi M.K.Čiurlionio ir Vilniaus 23-je vididurinėje mokyklose. Studijavo aktoriaus meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigė 1973 m. 1980 m. baigė estrados režisūrą Maskvos A.Lunačiarskio teatro meno institute.

Per savo gyvenimą garsus dainininkas sukūrė per 200 dainų pagal savo, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko, Dalios Saukaitytės ir kt. žodžius. Dainavo grupėse Aisčiai (1966–1968 m.), Rupūs miltai (1970–1973 m.), Kabaretas „Tarp girnų“ (įkūrėjas, 1979–1983 m.), Dainos teatras (įkūrėjas, 1985–1991 m.).

Atlikėjas, kurio dainas žino ar bent girdėjo kiekvienas lietuvis, vaidino ir filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m., Beno vaidmuo), „Atsiprašau“ (1982 m.), „Kažkas atsitiko (1986 m.).

Jo balsas skambėjo Lietuvoje sukurtuose miuzikluose „Velnio nuotaka“ (1975 m., Girdvainio partija), „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m., Rolando partija), „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ (1978 m., Vieversėlio partija).

Charizmatiškas artistas, išgarsinęs emocingai tariamą epitetą „fantastiška!“, vedė televizijos žaidimą „Paskutinis šansas“ (LTV), pramoginę laidą „Muzikinis viešbutis“(LTV), realybės šou „Džiunglės“ (TV3), žaidimą „Kas laimės milijoną?“ (TV3), muzikinę laidą „Žvaigždžių duetai“ (LNK), vedė ir režisavo realybės šou „Robinzonai“ (TV3).

Tautos žadintojas ir linksmintojas apdovanotas Antano Šabaniausko muzikine premija (1995 m.), „Bravo“ statulėle (2000 m.), jam įteiktas Gedimino 4 laipsnio ordinas (2002 m.), o praėjusiais metais paskirta Nacionalinės kultūros ir meno premija „Už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą“.